2013-07-01

tie. klebonai.

Vos  matomų apyminčių  prievartavimas – legalu. Nereikės nekaltai tvirtinti mentams „kad ji pati prašė“  (nors po velnių, mintys niekada nepasiprašo, jas arba trauki arba meti  atgal į smilkinių unitazą), pomirtinėj areštinėj miegot irgi nereikės.

Dalykai vykstantys prieblandoje  dažniausiai ir lieka tik prieblandoje, atsiduodančia pelėsiais, dar šiltom košmariškom indulgencijom, nežinia kokių klebonų pasirašytom.

Kiekvienai mano akimirkai vadovauja ratelis klebonų su užrištom akim ir burnom, jie nemoka šnekėti, ir girdėti nemoka. Matyti niekada ir nemokėjo. Klebonai - aklosios dėmės pasirašančios dokumentus už mano tylos nuodėmę.

Tyla kenkia, yra beprasmė tiek, kiek gali turėti beprasmybės sapnai, kuriuos susapnavai:  vos atsikėlęs prisimeni, o po kavos su pienu puodelio iš visos istorijos apie jūsų nuostabų pasąmoninį gyvenimą lieka tik vaizdų nuotrupos apie kokį vaiką kibire ar keli aktorių veidai.

Tas pats ir su mažais pragiedruliais tarp mūsų smilkinių unitazų. 



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą