Trapumo jausmas turi daug spalvų, kartais tai primena lengvumą ar net laisvę. Trapaus
gyvenimo spalva yra bespalvė. Vienintelis brūkštelėjimas ne į tą sakinį, ir viskas gali būti sugadinta. Reikės sulankstyti visą knygą į gniužulą, išmesti nuo šeškinės stogo, sutrupėti į gabalus ir nežinia (galbūt, kadanors) pradėti iš naujo rašyti, jau kitam kūne, kitu pavidalu, gal akmens, gal saulės, gal savartyno katės.
TAIP TRAPU. O drebančiom rankom dar sunkiau rašyti. Telieka apkaltinti visą pasaulį, gali ieškoti kaltų , gali jų neieškoti, viesvien galutinė teisiančijo žvilgsnio stotelė bus tavo paties pasimetęs veidas be senatvės raušklių, gal tik nemigos ratilais po akimis.
esi jaunas, bet trupa ir jauni. dažniau jauni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą