Tu nežinai ,kaip žaviai tu rūkai: rūkantis tu ant suoliuko, apsiniaukę, tu mąstai , tuoj lis; rūkantis tu ant žolės, spigina saulė, vakarėja, šilta, tu šypsais, atviros akys; rūkantis tu, ant lovos, ramu, prieblanda, nuoga nugara. pastarasis mano mėgstamiausias. ir kai suki tabaką, susuki iki galo, tik tada palaižai, ne taip kaip aš, iš pradžių vieną pusę, tada tik lipdau. tu viską meistriškai sulipdai akimirksniu, popierių ir trupinius paverti pavidalu. surūkai truputį, duodi man lyg niekur nieko, ir sukiesi sau antrą.
Tu nežinai , kokie žavūs tavo Taip, ir dar žavesni Ne, bet visus rekordus kerta tavasis Galbūt.Ir visas tas laikas, ir visas tas Nemigos grojimas užsimerkus , apsikabinus gitarą, kai ji išsiderinus griežė savo raudas. Labiausiai atmintin įsiropštė "dabar paskutinis kartas, daugiau nebegrosiu " , o po kelių akimirkų gitara vėl skambėdavo. Ir tai nebuvo romantiška, tai buvo fakin sadistiška ir nyku. Be visų tavo Galbūt aš nebūčiau sužinojus ką reiškia verkti. Verkti prieš pilnatį atsisėdus mažam balkone , ir suprasti , kad TIEK mylėti iš savęs niekada nesitikėjau. Te būna palaimintas tas tavo klaidžiojantis Galbūt.
Man patinka, kad ant savęs nešioji tą energetikos bombą su dviem mazgais.
Ir dar man patinka , kad mūsų akys vienodos.
Ir tu neįsivaizduoji, koks buvai gražus tada , kai sakei, kad nemyli. daug ką man sakei.
tai yra, ir bus nuostabu .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą