Žmogus sėdi valtyje ir reklamuoja palengvėjimą. Ne taip supratot, jokių espumizanu pilve uraganų ir kitų nusišikimų jis nereklamuoja. Reklamuoja tą elementarų neuraganišką palengvėjimą. Plaukia jis ta valtim , išsišiepia į kamerą ir užkietėjusio optimisto balsu taria:
- Matote? Viens du ir palengvėjau, dabar ramiai galiu sau plaukioti valtimi, nesirūpindamas, kad mano sunkus vidus mane paskandins. Dabar mano inkstai it ant debesų! Tik šiandien nuolaida jūsų palengvėjimui, skambinti savo likimui šiandien kaip niekad apsimoka !
Žiūrovai žiovauja, kai kurie kemša spragėsius, kiti bėga į tualetą nuo uraganų, treti sėdi ir spokso į kino salėje esančius plakatus, ir jų visų moraliniai inkstai toli gražu ne ant debesų,
pfff ,- pagalvoja, - lyg aš sedėčiau supistoj valty.
kad jie žinotų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą